Triušių veisimas

TRIUŠIŲ VEISIMAS

TRIUŠIŲ VEISIMOSI SAVYBĖS

Priklausomai nuo veislės, triušiai lytiškai subręsta per 4-5,5 mė­nesio. Kadangi tokio amžiaus triušių organizmas dar nėra visiškai subrendęs, jie poruojami vyresni: patinai – nuo 8, patelės – nuo 7 mėnesių. Triušių patinėlius labai anksti pradėjus naudoti kergimui, gali sutrikti jų lytinė potencija, sumažėti galimybės apvaisinti, be to, palikuonys gali būti silpnesnės konstitucijos, ne tokie gyvybingi. Triušiai veislei tinka iki 3 metų amžiaus. Vyresnių veisimosi savy­bės suprastėja: patinų apvaisinimo galia ir lytinis aktyvumas su­mažėja, pablogėja patelių apvaisinimo galimybės, jos atveda ma­žiau triušiukų ir šie būna silpnesni, dažniau serga, krinta. Gerai išsivystęs, tvirtos konstitucijos prieauglis būna tada, kai poruojami nenusenę veisliniai triušiai. Per daug nutukusios arba suliesėjusios patelės blogai kergiasi, galimi abortai, atveda mažiau triušiukų, pa­blogėja jų augimo ir vystymosi savybės.

Poravimui reikia parinkti sveikus, gerai išsivysčiusius, be ydų, su tai veislei ir lyčiai būdingais požymiais triušius. Parenkant patinus, būtina apžiūrėti jų lytinius organus, ypač sėklides. Negalima palikti veislei tų, kurių sėklidės mažos, minkštos, nukarusios arba pasislėpu­sios odoje. Kartais jaunų patinų, kaip ir suaugusių, jei jie ilgai nebuvo poruojami, sėklides sunku pamatyti, nes jos būna kirkšnyje.

Atrenkant veislei pateles, reikia atkreipti dėmesį į jų tempera­mentų. Piktų, kaprizingų patelių geriau nekergti. Rųjodamos jos dažniau būna agresyvios, kergiant puola patiną, kandžiojasi. To­kios palelės dažnai blogai prižiūri triušiukus, o šeimininkui sunku jas šerti, išvalyti narvą, nes jos bando įkąsti, įdrėksti.

Poruoti negalima triušių su eksterjero trūkumais, nes didelė ti­kimybė, kad ir palikuonys juos paveldės.

Triušių kergimas gali būti individualus, kai rujojanti patelė įlei­džiama į patino narvą, arba grupinis, kai 7-8 pateliųgrupei skiria­mas vienas patinas, paliekamas su jomis keletą dienų.

Geriausia triušius kergti vasarą- 6-8 val. ir 19-21 val, o žiemą -11-15 val. Per vasaros karščius bei žiemos šalčius triušių poruoti nepatartina, nes sumažėja patinų lytinis aktyvumas. Paprastai pa­tinas per dieną gali sukergti dvi pateles (po vieną iš ryto ir vaka­re). Triušių lytinis aktas trunka labai trumpai (keletą sekundžių). Jei poravimasis būna sėkmingas, patinas krenta ant šono silpnai urgzdamas arba cypdamas. Tuoj po poravimosi patelė perkeliama į savo narvą. Jei dėl patelės sukergimo kyla abejonių, po 3-4 vai. ją galima dar kartą įleisti į patino narvą. Jei patelė patino nebepri­sileidžia, bėga, kanda – jį reikia keisti. Po 4-5 dienų sukergtą patelę reikėtų vėl įleisti į patino narvą, t.y. kergimą pakartoti. Jei patelė patino nebeprisileidžia, ji sukergta. Reikia pasižymėti jos pirmojo kergimo datą, o jei ji vėl poruojasi, vadinasi, sukergta nebuvo, tada pasižymima pakartotinio kergimo data.

Triušingumas trunka vidutiniškai 30 dienų. Jei vados gausios, triušingumo laikotarpis šiek tiek trumpesnis – 28 d., jei triušiukų atvedama mažai ar patelės jaunos, pirmąkart besitriušiuojančios, šis laikotarpis trunka ilgiau – 32-34 dienas. Praėjus dviem savai­tėms po kergimo galima patikrinti, ar patelė apvaisinta: pilvo sie­nelės apačioje, kur baigiasi paskutinieji šonkauliai, čiupinėjant pirštais dubens link, galima užčiuopti riešuto dydžio vaisius.

TRIUŠIŲ VADŲ PLANAVIMAS

Per metus iš vienos veislės triušės planuojamos 4 vados. Triu­šių kergimą reikia planuoti taip, kad daugiausia prieauglio būtų pavasarį ir vasaros pradžioje. Rugsėjo mėnesį ir vėliau atvesti triu­šiukai prastai auga, blogiau ėda, jų priesvoriai mažesni. Pirmą kergimą geriausia planuoti gruodžio mėnesį, antrą – vasario pabaigoje, jei geros laikymo sąlygos. Tada triušiukai būna stiprūs, gyvybingi. Balandžio-gegužės mėnesiais atvestus triušiukus jau galima parduoti veislei, o anksčiau užaugintas pateles sukergti ir sulaukti jų triušoikų jau  tais pačiais metais. Triušių kergimo ir triušiavimosi kalendorinis planas, kai tikimasi 4-5 vadų, pateikti 2 lentelėje.

Auginant triušius mėsai pagal intensyvią technologiją, planuo­jamos 6-7 vados. Ši technologija taikytina tik pramoninėse triušių bandose. Intensyviai kergiamos veislinės patelės per metus iš­senka ir antraisiais metais veislei mažai tinka.

Planuojant 6 vadas, triušiukai prie motinos laikomi 30 dienų, o patelė kergiama 18-20 dieną po apsitriušiavimo. Planuojant dar daugiau vadų, patelė kergiama praėjus 3-5 dienoms po apsitriu­šiavimo, o triušiukai nujunkomi 28-30 dienų. Triušių kergimo ir triušiavimosi kalendorinis planas, kai tikimasi 6-7 vadų, pateiktas 3 lentelėje.

Kai viena patelė veda 6-7 kartus, per metus išauginama vidu­tiniškai po 50 triušiukų. Taigi 100 veislinių patelių per metus atve­da 5000 triušių. Jei realizuojama triušių skerdiena sveria vidutiniš­kai 3 kg, gaunama apie 15 tonų triušienos.

TRIUŠIŲ VEISIMO BUDAI

Galima pasirinkti du triušių veisimo būdus: grynąjį veisimą ir kryžminimą.

Grynasis veisimas užtikrina paveldimųjų savybių perdavimą palikuonims, jei tinkamai atrinkti gyvūnai ir parinktos poros, geros šėrimo ir laikymo sąlygos. Poruojami tos pačios veislės triušiai. Grynasis veisimas taikomas veislinėse triušių bandose, kur prie­auglis auginamas veislei. Poruojami tos pačios veislės, tačiau ne-giminingi triušiai. Giminingiems triušiams būdingos tos pačios ge­netinės savybės – teigiamos ir neigiamos. Tokie triušiai poruojami tada, kai norima išvesti naują triušių veislę arba išryškinti kokią nors tinkamą savybę (pavyzdžiui, kailio spalvą). Tačiau giminingi triušių palikuonys iš tėvų paveldi ir trūkumus: iškrypusias kojas, kuprotą nugarą ir kt. Be to, poruojant giminingus triušius ilgesnį laiką, sumažėja palikuonių vislumas, atsparumas ligoms, pablogėja konstitucija, veislė gali išsigimti.

Geriausių rezultatų veislinėse triušių bandose pasiekiama tada, kai poruojami tos pačios veislės, tačiau negiminingi triušiai, pasi­žymintys geromis veislinėmis savybėmis.

Didelėse veislinėse triušių bandose galimas veisimas linijo­mis, kai sudaromos tos pačios veislės, bet skirtingo patino pradininko triušių grupės. Kiekvienai linijai priklausantys triušiai turi tik tai linijai būdingų savybių. Siekiant geresnio ekonominio efekto, triušiai poruojami tarpusavyje (pavyzdžiui, vienos linijos patinas sukergiamas su kitos linijos patelėmis arba atvirkščiai).

Galima veisti šeimomis. Tada vienos ar kitos tos pačios veislės triušių grupės pradininkė yra triušė, turinti itin gerų biologinių bei ūkinių savybių.

Kryžminimas – veisimo metodas, kai poruojami skirtingų veislių triušiai. Jis taikomas pramoninėse triušių bandose, kur svarbiau­sias tikslas – mažiausiomis sąnaudomis gauti kuo geresnę produk­ciją. Kryžminama ir išvedant naujas triušių veisles. Tuomet po­ruojami 2-3 veislių triušiai. Kryžminimas taikomas norint pagerinti vietinius triušius, kai siekiama suteikti kuriai nors veislei naujų nau­dingų savybių arba sukurti naujas veisles.

Kryžminant triušius, reikia žinoti kai kuriuos spalvų paveldimu­mo dėsnius. Pavyzdžiui, sukergus baltos spalvos patelę su juodu patinu, triušiukai atvedami visai juodi, nes vyrauja tėvo požymiai. Antrosios kartos palikuonys jau būna įvairūs: juodi ir balti.

Kryžminimu buvo išvesta dauguma triušių veislių.

Kryžminimo variantų yra įvairių.

Kraujo įliejimas. Naudojamas norint pagerinti kurią nors veis­lę. Kryžminama su kitos veislės triušiais, t.y. gerinamos veislės patelė suporuojama su gerinančios veislės patinu, o gauti palikuo­nys toliau poruojami su gerinamos veislės triušiais.

Nustelbiamasis kryžminimas. Gerinamos veislės patelės po­ruojamos su gerinančios veislės patinais, o gauti palikuonys vėl poruojami su gerinančios veislės triušiais. Tai tęsiama iki ketvirtos kartos. Ketvirtos kartos palikuonys jau laikomi grynaveisliais ir veisiami tarpusavyje.

Kuriamasis kryžminimas taikomas norint išvesti naują veis­lę. Žinomas paprastas kuriamasis kryžminimas, kai tarpusavyje kryžminamos tik dvi skirtingos triušių veislės, ir sudėtingas, kai tarpusavyje kryžminamos trys ir daugiau skirtingų veislių triušių. Tokiu būdu buvo išvesti marderiai.

Kintamasis kryžminimas. Šiuo būdu kryžminamos dvi ar trys triušių veislės. Vienos veislės patelės poruojamos su kitos veislės patinais; gautos mišrūnės gali būti poruojamos su trečios arba ku­rios nors iš pirmųjų dviejų veislių patinais.

Pramoninis kryžminimas taikomas gamybinėse bandose, ku­riose triušiai auginami mėsai. Tarpusavyje poruojami dviejų veislių mėsiniai – kailiniai triušiai. Gautų mišrūnų geros ūkinės ir biologinės (greitai auga, gera jų mėsos kokybė). Tokių mišrūnų priesvoriai 12-21 proc. didesni negu grynaveislių (heterozės efektas). Paprastai mišrūnai veislei nepaliekami. Pramoninis kryžminimas laikomas ir tada. kai auginami triušiai broileriai, nes kai kurių veislių mėsai auginami mišrūnai itin greitai bręsta, jų geros mėsinės savy­bės (Naujosios Zelandijos, Vienos mėlynieji, sidabriniai ir kt).

Kai triušiai auginami mėsai, pramoniniu kryžminimu galima gauti ir kitų veislių mišrūnų.

Tarpusavyje kryžminant skirtingų veislių triušius, kai kurie miš­rūnai gali būti savitos spalvos, ausų, galvos, kūno formos ar turėti kitokių išskirtinių požymių. Toliau tarpusavyje veisiant tokius indi­vidus, kryptingai juos atrenkant, per kelerius metus galima išvesti naujas triušių veisles, turinčias tik tai veislei būdingų požymių ir sugebančias juos perduoti savo palikuonims.